Tikriausiai kiekvienas žmogus žino, kad plastiko, popieriaus ar stiklo atliekos turi būti metamos į rūšiavimo konteinerius. O ką daryti su akumuliatoriais, senais elektronikos įrenginiais ar kita technika, kuri jau seniai neveikia, bet vis dar dulka sandėliuke? Deja, tokios atliekos per dažnai atsiduria gamtoje arba mišrių atliekų konteineriuose, o tai kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.

Kodėl akumuliatoriai yra pavojingi aplinkai?

Automobilių akumuliatoriai yra pavojingi aplinkai, nes jų sudėtyje randama švino ir sieros rūgšties. Švinas yra itin nuodingas tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Net mažas jo kiekis gali sukelti neurologinius sutrikimus. Patekęs į dirvožemį ar vandenį, švinas užteršia maisto grandinę, pasiekdamas žmonių ir gyvūnų organizmus. Akumuliatoriuose taip pat naudojama sieros rūgštis, kuri gali sukelti cheminius nudegimus ir užteršti gruntinius vandenis. 

Europos Sąjungos direktyva numato, kad švino turintys akumuliatoriai privalo būti surenkami ir saugiai perdirbami. Ekspertai teigia, kad net 98% automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbamos. Gautos medžiagos yra naudojamos naujų gaminių gamybai. Tai padeda saugoti ne tik gamtos išteklius, bet ir mus supančią aplinką. 

Netinkamas utilizavimas

Automobilių akumuliatorius draudžiama mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti gamtoje. Netinkamas utilizavimas gali sukelti nemažai problemų:

• Švino junginiai ir sieros rūgštis gali nutekėti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis. Teršalai gamtoje išlieka dešimtmečius, sukeldami pavojų visiems gyviems organizmams; 
• Pažeisti akumuliatoriai gali perkaisti, užsiliepsnoti ar net sprogti; 
• Žmonės, dirbantys atliekų rūšiavimo vietose ar sąvartynuose, gali netyčia susidurti su nutekėjusiomis nuodingomis medžiagomis. Tai labai pavojinga, nes be specialios apsaugos galima patirti cheminius nudegimus, apsinuodijimą, nervų, inkstų ir reprodukcinės sistemos pažeidimus. 

Kokių dar atliekų negalima tiesiog išmesti?

Automobilių akumuliatoriai nėra vienintelės atliekos, kurių negalima paprasčiausiai išmesti į mišrių atliekų konteinerius. Pasirūpinti tinkamu utilizavimu taip pat turėtumėte tada, kai kalbame apie:

• Elektronikos laužą (senus telefonus, kompiuterius, spausdintuvus);
• Baterijas;
• Kitas automobilių dalis (generatorius, starterius, elektrinius laidus);
• Buitinius prietaisus (džiovintuvus, mikrobanges, kavos aparatus);
• Automobilių skysčius (tepalus, stabdžių ar aušinimo skysčius); 
• Šaldymo įrangą (šaldytuvus, šaldiklius, kondicionierius). 

Kai kuriose iš minėtų atliekų randama gamtai ir žmogui pavojingų medžiagų. Kitos yra saugesnės, tačiau turi būti perdirbamos. 

Kur dėti nenaudojamus akumuliatorius ir kitą laužą?

Jei norite atsikratyti nenaudojamais akumuliatoriais ir kitomis atliekomis, jums gali būti reikalinga įvairiausio laužo supirktuvė. Tai puiki proga ne tik atsakingai saugoti aplinką, bet ir papildomai užsidirbti. 

Seną akumuliatorių taip pat galima nuvežti į savivaldybių įsteigtas stambių atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams. Visų aikštelių sąrašą rasite https://atliekos.lt/. Paslauga yra nemokama, tačiau ir neapmokama. Taigi, jei norite papildomai užsidirbti, vykite į laužo supirktuvę. Bet kokiu atveju svarbiausia tinkamai atsikratyti pavojingomis atliekomis. 

Pagal Europos Sąjungos direktyvas, didelę automobilinių prekių dalį privalo priimti ir patys pardavėjai. Taigi, pavyzdžiui, jei įmonė prekiauja akumuliatoriais, galite atvežti ir palikti jau nenaudojamą akumuliatorių, o jie turi jį priimti.